Akcentuoto raumenų jėgos lavinimo poveikis 15—16 metų ledo ritulininkų specialiajam parengtumui

• Published in: Baltic journal of sport & health sciences Vol. 1; no. 68
• Main Authors: Gracijus Girdauskas, Kazimieras Pukėnas
• Format: Journal Article
• Language: English
• Published: Lithuanian Sports University 05.11.2018
• ISSN: 2351-6496; 2538-8347
• DOI: 10.33607/bjshs.v1i68.515

Tyrimo tikslas — nustatyti 15—16 m. didelio meistriškumo ledo ritulininkų dviejų savaičių trukmės akcentuoto jėgos lavinimo poveikį kojų raumenų galingumui, greitumo ir specialiesiems gebėjimams. Tirti didelio meistriškumo 15—16 m. ledo ritulininkai (n = 18), kurių treniravimosi stažas 9 metai. Pasibaigus 2006 m. ofi cialių varžybų laikotarpiui ir po vienos savaitės atsigavimo mikrociklo, kojų, rankų, liemens, plaštakos raumenų jėga buvo lavinta dvi savaites. Jėga lavinta pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, o antradienio, ketvirtadienio ir šeštadienio pratybos buvo skirtos technikos veiksmams tobulinti. Vienerių pratybų trukmė 90 min. Per dvi savaites ledo ritulininkai iš viso treniravosi 12 dienų (12 pratybų, 24 h). Tiriamųjų raumenų jėga nustatyta prieš eksperimentą ir po jo. Ledo ritulininkai, lavindami jėgą, atliko tuos pačius 6 pratimus. Per pirmas jėgos lavinimo pratybas tiriamieji galimai greičiausiai kėlė 70% didžiausio svorio ir kartojo pratimą 4—6 kartus. Galėdami svorį iškelti daugiau nei 6 kartus, tiriamieji jį didino 5—10% — tiek, kad galėtų vėl iškelti 4—6 kartus. Po kiekvieno pratimo sportininkai 2 min ilsėjosi pasyviai, o po serijos — 6 min ak- tyviai, atlikdami nedidelio intensyvumo aerobinio pobūdžio (ėjimo, lėto bėgimo, atpalaidavimo) pratimus. Raumenų jėga, kojų raumenų galingumas, greitumas bėgant 10, 20 ir 30 m iš vietos bei  10, 20 m įsibėgėjus, šuolis į tolį iš vietos ir šuolis aukštyn mojant rankomis buvo įvertintas iki eksperimento ir po jo. Nustatyta, kad skirtingos raumenų grupės lavėjo nevienodai, o jėga kito statistiškai reikšmingai (p = 0,0000001) ir priklausomai nuo raumenų grupės. Labiausiai   padidėjo rankų bicepso (34,3 ± 10,4%) ir keturgalvio šlaunies raumens jėga 25,4 ± 14,7%, beveik vienodai — kojų (21,9 ± 11%), nugaros (21,2 ± 11,7%) ir dešinės plaštakos (20,4 ± 10,1%) raumenų jėga. Mažiausiai padidėjo dvigalvio raumens (12,7 ± 7,3%) ir kairės plaštakos raumenų (16,2 ± 6,9%) jėga. Pagerėjus kojų raumenų jėgai, pablogėjo kojų raumenų galingumo, greitumo, vikrumo ir manevravimo čiuožiant su rituliu ir be jo rodikliai. Labiausiai blogėjo didžiausio bėgimo greičio (10 m bėgimo įsibėgėjus — 6,79%), jėgos greitumo (10 m bėgimo iš vietos — 4,76%), jėgos greitumo ir koordinacinių gebėjimų (šuolio mojant rankomis — 3,64%) rodikliai. Mažiau blogėjo ilgesnės trukmės reikalaujantys jėgos greitumo ir greitumo jėgos specialiojo (manevravimo čiuožiant su ritiniu — 2,02%; manevravimo čiuožiant be ritinio — 1,87%) ir nespecialiojo (30 m bėgimo iš vietos — 2,67%; 20 m bėgimo iš vietos — 1,94%) parengtumo rodikliai. Mažiausiai blogėjo specialiosios ištvermės (300 m bėgimo — 1,12%), jėgos greitumo (šuolio į tolį iš vietos — 1,02%; 20 m bėgimo įsibėgėjus — 0,68%) ir vikrumo testo (0,64%) rodikliai. Tirtų didelio meistriškumo 15—16 m. ledo ritulininkų greitumo, kojų raumenų galingumo bei specialiojo parengtumo rodiklių priklausomybė nuo kojų raumenų jėgos rodiklių yra sudėtinga ir jos nebuvo galima formalizuoti taikant regresinę analizę. Tyrimas iškėlė ir kitų klausimų: nuo kurių raumenų grupių jėgos priklauso 15—16 m. didelio meistriškumo ledo ritulininkų specialioji veikla; esant neglaudžiam ryšiui tarp kojų raumenų jėgos rodiklių ir manevravimo čiuožiant, kokie kiti testai apibūdintų 15—16 m. ledo ritulininkų greitumo specialiuosius gebėjimus; kokias kojų raumenų lavi- nimo programas reikėtų taikyti norint parengtumą išlaikyti kelių mėnesių varžybų laikotarpiu, kad būtų išvengiama   traumų ir išlaikomi greitumo čiuožiant specialieji gebėjimai? Raktažodžiai: judamieji gebėjimai, ledo ritulys, paauglių sportinis rengimas ir parengtumas.