Sveikų ir nugaros skausmą jaučiančių asmenų tepingo testo duomenų vertinimas naudojant alometrinės analizės metodą

• Published in: Baltic journal of sport & health sciences Vol. 4; no. 71
• Main Authors: Inga Muntianaitė Dulkinienė, Vidmantas Zaveckas, Alfonsas Vainoras, Kristina Berškienė
• Format: Journal Article
• Language: English
• Published: Lithuanian Sports University 02.11.2018
• ISSN: 2351-6496; 2538-8347
• DOI: 10.33607/bjshs.v4i71.474

Tepingo testas yra plačiai naudojamas sportuojančių asmenų funkcinei būklei vertinti, taip pat ir klinikiniais tikslais. Šiuo testu galima įvertinti CNS funkcijos ypatybes ir organizmo funkcinę būklę. Tyrimo tikslas — naudojant tepingo testą įvertinti sveikų asmenų ir jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, plintantį į koją, rankų ir kojų judesių ypatybes, nustatyti skausmo intensyvumo koreliaciją su jomis. Tiriamąjį kontingentą sudarė: 20—40 metų amžiaus vyrai (n = 14), jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą, plintantį į koją; kontrolinę grupę — to paties amžiaus sveiki vyrai (n = 11). Tiriamieji atliko 40 sekundžių tepingo testą kaire ir dešine ranka, kojomis. Atliekamų judesių trukmė milisekundė- mis buvo registruojama panaudojant specialią kompiuterinę programą, sukurtą Lietuvos kūno kultūros akademijos Kineziologijos laboratorijoje. Vertinome tokius tepingo testo rodiklius: CNS funkcinį paslankumą — judesių dažnį testo pradžioje (per 10 s); CNS funkcinį pastovumą — judesių dažnio palaikymą (nemažėjimą), dar kitaip vadinamą nuovargio rodikliu; vieno judesio periodo vidutinę trukmę. Kita tepingo testu užregistruotų judesių sekos vertinimo metodika — alometrinė analizė. Šiais skaičiavimais gautas krypties koefi cientas buvo vertinamas kaip proceso kom- pleksiškumo matas. Įvertinome tiriamųjų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, plintantį į koją, tepingo testo rodiklių koreliaciją su kojos ir nugaros skausmo intensyvumu. Klasikinis tepingo testas leido įvertinti skaudančios kojos funkcijos pokytį (pablogėjimą), kurį rodė judesių dažnis ir vieno judesio periodo trukmė. CNS funkcinio pastovumo arba nuovargio rodiklis neteikė objektyvios informacijos apie pasikeitusią būklę. Atlikta tepingo testo duomenų sekos alometrinė analizė atskleidė išreikštą skaudančios kojos judesių sekos kompleksiškumo sumažėjimą, kai tuo tarpu dešinės ir kairės rankos judesių sekos kompleksiškumas reikšmingai nesiskyrė. Apatinės nugaros dalies ir kojos skausmo intensyvumas neturėjo patikimai statistiško ryšio su tepingo testo rodikliais. Raktažodžiai: tepingo testas, apatinės nugaros dalies ir kojos skausmas, alometrinė analizė.